Neurozė – tai nervinė psichinė liga, kurios pagrindą sudaro konfliktas. Susergama nuo psichinės traumos. Neurozei būdinga tai, kad liguistumas gali išnykti ir nėra psichinių simptomų. Priimta neurozę skirstyti į tris svarbiausias formas: neurasteniją, isteriją ir įkyrios būsenos neurozę. 

Svarbiausi neurastenijos simptomai:

Žodis “neurastenija” reiškia nervinį silpnumą.

Sergantiems neurastenija galvos skausmo pasireiškimo pobūdis, intensyvumas, trukmė ir lokalizacija, yra labai įvairūs. Tokie ligoniai sakosi jaučią spaudimą, nerimą, tempimą, savotišką šalmą, kepurę ar lanką, uždėtą ant galvos. kartais skausmas pulsuojantis, kartais ligonis nesugeba apibūdinti skausmo, tuo labiau lokalizacijos. Sergantieji dažnai nurodo, kad skauda prisilietus prie plaukuotosios galvos dalies.

Sergant neurastenija paprastai skauda kaktą, viršugalvį ir kitas galvos dalis. Neurotiniam galvos skausmui būdinga tai, kad jis sustiprėja įtempus dėmesį (pavyzdžiui, ilgai skaitant, žiūrint kino filmą, televizijos laidas ir kt.), būnant tvankioje, blogai vėdinamoje patalpoje, susidarius įvairių psichiką traumuojančių situacijų.

Sergantieji neurastenija, be galvos skausmo, skundziasi kitų kūno dalių (puosmens, galūnių, vidaus organų) skausmu. Jie negali ilgai sukaupti dėmesio į kokį nors vieną dalyką, būna išsiblaškę, neatidūs, fiksuoja savo liguistus pojūčius, įsiklauso į juos, blogai miega, greitai išsibudina, ilgai negali užmigti.

Isterikai labai emocionalūs, greitai pasiduoda įtaigai, jiems išryškėja daug įvairių simptomų (judėjimo, juntamosios, vegetacinės ir kitų sferų sutrikimų).

Ištikus isterijai, galvą skauda rečiau negu esnt neurastenijai. Isterikai vaizdžiai aprašo skausmo jutimą. Jiems dažnai pradeda skaudėti po to, kai išgirsta apie kitų, aplinkinių skausmą, t.y. jų skausmas pamegdžiojamojo tipo. Toks ligonis negali nurodyti tiksliai skausmo pobūdžio ir lokalizacijos. Būdinga, kad galvos skausmas kartojasi kiekvieną kartą po emocinės įtampos.

Isterijos ištikti ligoniai labai detaliai, su raiškiais palyginimais nusako galvos skausmą. Pavyzdžiui, jie sako, kad jaučia lyg “galvoje bilda motoras”, “kažkas įsitempia”, “kliuksi”, “tuoj  tuoj kažkas plyš” ir kt. Jie dar skyndžiasi, kad šąla galva, kad lyg kažkas šalta uždėta ant viršugalvio ar pakaušio.

Įkyrios būsenos neurozė

liga, pasireiškianti psichiniu silpnumu, realiu pojūčių netekimu, įkyriomis mintimis ar veiksmais, abejonėmis ir susilpnėjusia valia. Ligoniams, kuriems yra ši neurozė, galvą skauda retai. Jei išryškėja, tai jis esti nelokalizuotas ir tik visada tam tikroje situacijoje.

Sergantieji įvairių rūšių neurocėmis galvos skausmui priskiria jutimus “tuščia galva”, :vatos prikimšta galva”, “protezinė galva” (“galva kaip protezas”) ir kt. Šie jutimai budingi neurozei, jie tiesiogiai nesusiję su galvos skausmu.

Svarbiausias požymis, kuriuo remiantis nustatomas neurozinis galvos skausmas, yra tai, kad galvą pradeda skaudėti  po psichiką traumuojančių aplinkybių, o kartais tik užsiminus apie jas. Tai nebūdinga kitų rūšių galvos skausmui. Tačiau nereikia pamiršti, kad psichogeniniai veiksniai gali sukelti galvos skausmą ne tik sergant neuroze.

Sergančiųjų neuroze svarbiausias galvos skausmo gydymo ir profilaktikos principas yra neurozės gydymas ir pirmiausia ją sukėlusių priežasčių šalinimas.

Gydymo kurso pradžioje skiriama skausmą malšinančių priemonių, prireikus – migdomųjų.

Kadangi neuroze sergančių asmenų reaktyvumas būna padidėjęs, efektyvios esti gerokai mažesnės už vidutines, vartojamas gydymui, vaistų dozės. Paprastai kiekvienam ligoniui medikamento dozė parenkama individualiai.

Geri būna adatų refleksoterapijos rezultatai. Saulės spinduliai teigiamai veikia ligonius, kuriems yra funkcinis galvos skausmas. Vasara ilsintis pagerėja jų savijauta ir išnyksta galvos skausmas.

neurozė

Žmonėms, kuriems yra neurozės reiškinių, skausmas sumažėja įkvepiant deguonies, būnant gryname ore, ypač parke ir miške, pasivaikščiojus prieš miegą, padarius lengvus sportinius pratimus.

Tokių ligonių galvos skausmui malšinti ne tiek svarbu medikamentinis gydymas, kiek tinkamas darbo ir poilsio organizavimas. Šiems sergantiems draudžiama dirbti darbą be nustatyto režimo: tai iki išnktų, tai dykinėti.

Rekomenduojama sisteminga rytinė mankšta. Gydymo rezultatai labai priklauso nuo to, kaip sergantis neuroze žmogus pasitiki gydytoju. Dažnai būna sėkmingas gydymas įtaiga ir saviįtaiga. Įtaiga gydo gydytojas psichiatras.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Užsisakykite naujienas

Pažymėdami šį langelį patvirtinate, kad perskaitėte ir sutinkate su mūsų naudojimo sąlygomis, susijusiomis su duomenų, pateiktų per šią formą, saugojimu.

Psichologinės Paslaugos © 2021 – Sukurta iseo